„Šokis hip-hopo ritmu“ (originalus pavadinimas „Step Up“) yra 2006 metų filmas, kuris sulaukė didelio populiarumo tarp jaunimo. Šis filmas pasakoja Tailerio Gėdžio (aktorius Channing Tatum) istoriją, paauglio, kuris užaugo sunkioje aplinkoje, kurioje jis dažnai susidurdavo su teisėsaugos problemomis. Šis filmas ne tik suteikia įžvalgų apie šokio pasaulį, bet ir nagrinėja svajonių siekimą, asmeninius iššūkius bei meilę.
Filmo siužetas prasideda nuo Tailerio kasdienybės, kurioje jis užsiima smulkiais nusikaltimais ir automobilių vagystėmis. Gyvenimas gatvėje jį visiškai sugniuždė, tačiau šokis hip-hop’o ritmu buvo vienintelis dalykas, kuris jam suteikė viltį ir džiaugsmą. Šokis tapo Tailerio pabėgimu nuo niūrios realybės, padėjo jam užmiršti problemas ir svajoti apie geresnę ateitį.
Po eilinio chuliganizmo akto, Taileris patenka į teisėsaugos akiratį ir jam skiriamos 200 valandų viešųjų darbų, kuriuos jis privalo atlikti Merilendo Menų Mokykloje. Įsidarbinęs mokyklos valytoju, jis susiduria su visiškai kitokiu pasauliu, nei buvo pratęs. Čia jis sutinka Norą (akt. Jenna Dewan), ambicingą klasikinio baleto šokėją, kuri yra Tailerio priešingybė – ji užaugo vidutinės klasės šeimoje ir tiki, kad sunkiu darbu galima pasiekti viską.
Nors Tailerio ir Noros šokio stiliai labai skiriasi, juos traukia bendras pomėgis šokiui. Likimas suveda juos kartu, o Nora, ruošdamasi talentų šou, pamato Tailerio šokio gebėjimus ir nusprendžia jį pasikviesti šokti kartu. Taip prasideda jų bendras kelias, kupinas iššūkių, atradimų ir emocijų.
Filmo režisierė Anne Fletcher sugebėjo sukurti įtaigų pasakojimą, kuris puikiai perteikia šokio magiją ir jausmus. Tačiau filmo siužetas ir scenarijus kartais atrodo pernelyg paprasti ir nuspėjami. Žiūrovas greitai gali numatyti, kas įvyks toliau, kai tik pasirodo pagrindiniai veikėjai. Nepaisant to, filmas sugeba sukurti gerą atmosferą, kurią sustiprina šokio kompozicijos ir muzika.
Filmo garso takelis, nors ir ne visai atitinkantis hip-hop’o stilių, vis dėlto yra įdomus ir dinamiškas. Jame galima išgirsti įvairių muzikos žanrų, įskaitant R&B ir Soul, tačiau tikro hip-hop’o elementų trūksta. Tai galėjo padaryti filmą dar labiau autentišku ir įtaigesniu. Deja, tai, kas turėjo būti hip-hop’o kultūros atspindys, pasirodė esąs labiau stilizuotas ir komercinis.
Filmas akivaizdžiai orientuotas į jaunąją auditoriją, todėl jame beveik nėra smurtinių scenų ar keiksmažodžių. Vietoj to, jis siūlo elementarių gyvenimo pamokų, kurios gali pasitarnauti jauniems žmonėms. Tačiau ar tokios pamokos iš tiesų yra vertingos? Vargu.
„Šokis hip-hopo ritmu“ yra filmas, kuris ne tik prikausto dėmesį savo šokio scenomis, bet ir leidžia pažvelgti į jauno žmogaus gyvenimą, kupiną iššūkių ir svajonių. Tai istorija apie tai, kaip šokis gali tapti ne tik pramoga, bet ir gyvenimo būdu, padedančiu surasti savo kelią ir svajones.
Po to, kai filmas „Šokis hip-hopo ritmu“ pasirodė, jis tapo kultūriniu fenomenu, sukūręs daugybę tęsinio ir panašių filmų, kurie toliau nagrinėjo šokio ir muzikos temas. Dėl šios priežasties filmas yra svarbus ne tik kaip pramoga, bet ir kaip kultūrinis indėlis į šokio pasaulį.
Filmo rezultatai ir atsiliepimai rodo, kad jis sulaukė įvairių kritikų nuomonių, tačiau daugelis sutinka, kad tai yra įkvepianti ir jaudinanti istorija, skatinanti siekti savo svajonių, nepaisant gyvenimo sunkumų.