Kibernetinio saugumo specialistų iššūkiai ir galimybės Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kibernetinio saugumo specialistų poreikis auga. Ši sritis tampa vis svarbesnė, nes organizacijos ir valstybės vis dažniau susiduria su kibernetinėmis grėsmėmis. Tačiau nors kibernetinio saugumo specialistai atlieka svarbų vaidmenį, supratimas apie jų darbą ir kompetencijas dažnai lieka miglotas.

Kibernetinio saugumo samprata

Kibernetinis saugumas apima informacijos saugumo užtikrinimą kibernetinėje erdvėje. Tai apima duomenų apsaugą nuo neteisėtos prieigos, informacijos vientisumo išlaikymą ir jos prieinamumą teisėtiems vartotojams. Kibernetinio saugumo tikslai yra tokie patys, kaip ir bet kokios kitos informacijos apsaugos, tačiau šioje srityje yra daugybė iššūkių.

Specialistų kompetencijos ir išsilavinimas

Dažnai manoma, kad kibernetinio saugumo specialistai privalo turėti itin gilių IT žinių ir gebėjimų programuoti. Tačiau iš tiesų ši sritis yra kur kas platesnė. Pavyzdžiui, socialinių mokslų atstovai taip pat gali prisidėti prie kibernetinio saugumo, nes svarbu ne tik techninė kompetencija, bet ir gebėjimas suprasti organizacijos struktūrą ir žmonių elgseną.

Donata Judickaitė, dirbanti „NRD Cyber Security“, pabrėžia, kad jos politologijos išsilavinimas leidžia geriau suprasti kibernetinio saugumo kontekstą ir organizacijos poreikius. Tokie specialistai gali būti reikalingi ne tik techniniams sprendimams, bet ir strateginiams planams kurti.

Praktiniai iššūkiai

Kaip pastebi kibernetinio saugumo specialistai, daugelis valstybinių institucijų Lietuvoje nesirūpina saugumo priemonėmis, kol neįvyksta incidentas. Pavyzdžiui, po duomenų vagysčių incidentų, tokių kaip „CityBee“ ar užsienio reikalų ministerijos atvejai, organizacijos pradeda ieškoti kibernetinio saugumo paslaugų. Tačiau po kurio laiko, kai situacija stabilizuojasi, jų susidomėjimas dažnai išnyksta.

Valstybinės institucijos ir jų atsakomybė

Jokūbas Drazdas, „Acrux cyber service“ direktorius, pažymi, kad kibernetinio saugumo analitikai dažnai praneša apie pastebėtas saugumo spragas, tačiau valstybės institucijos ne visada reaguoja operatyviai. Dėl to kyla grėsmė organizacijoms, kurios gali tapti kibernetinių nusikaltėlių taikiniu.

„Kiekvienas viešojo sektoriaus vadovas turėtų jausti atsakomybę už savo organizacijos saugumą“, – sako Drazdas. Kibernetinio saugumo užtikrinimas yra toks pat svarbus kaip ir fizinis saugumas, todėl reikėtų skirti dėmesio sistemų kūrimui ir senų sistemų atnaujinimui.

Perspektyvos kibernetinio saugumo srityje

Kaip teigia Drazdas, tinkama duomenų apsauga turėtų tapti vienu iš valstybės prioritetų. Kibernetinės atakos gali turėti rimtų pasekmių ne tik organizacijoms, bet ir visai valstybei. Jei nesikeis situacija, galime tikėtis, kad kibernetinių incidentų skaičius augs, o jų pasekmės bus vis rimtesnės.

„Šiandien karai vyksta ne tik su ginklais, bet ir kibernetinėje erdvėje. Kibernetinių nusikaltėlių veiksmų pasekmės gali būti žalingos, ypač sveikatos priežiūros ir energetikos sektoriuose“, – įspėja Drazdas.

Baigiamieji žodžiai

Kibernetinio saugumo specialistų vaidmuo Lietuvoje yra itin svarbus, ir jų poreikis auga. Tačiau norint, kad šie specialistai galėtų efektyviai dirbti, būtina didinti informuotumą apie kibernetinės saugos problemas ir investuoti į tinkamas technologijas bei procesus. Kiekviena organizacija turėtų būti pasiruošusi užkirsti kelią kibernetinėms grėsmėms ir užtikrinti savo duomenų saugumą, o tai gali padaryti tik bendradarbiaudamos su kvalifikuotais specialistais.

Pavyzdžiui, galite sužinoti daugiau apie tai, kaip patikrinti savo telefono IMEI kodą ir išvengti galimų problemų.