Aukštas Kraujo Spaudimas: Priežastys, Simptomai ir Gydymas

Aukštas kraujo spaudimas, dar žinomas kaip arterinė hipertenzija, yra būklė, kai kraujas per stipriai spaudžia kraujagyslių sieneles. Ši liga gali būti pavojinga, nes dažnai nepasireiškia jokiais akivaizdžiais simptomais. Dauguma žmonių net nesuvokia, kad jų kraujo spaudimas yra per aukštas. Tačiau, net jei simptomai nėra akivaizdūs, nekontroliuojamas aukštas kraujo spaudimas gali sukelti rimtų problemų, tokių kaip insultas, širdies priepuolis ir kitos širdies bei kraujagyslių ligos.

Kraujo spaudimo matavimas ir normos

Kraujo spaudimas matuojamas dviem skaičiais: sistoliniu ir diastoliniu. Sistolinis spaudimas (pirmasis skaičius) rodo, koks spaudimas yra kraujagyslėse, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują. Diastolinis spaudimas (antrasis skaičius) matuoja kraujospūdį, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Normalus kraujo spaudimas suaugusiems žmonėms yra apie 120/80 mmHg. Jei kraujospūdis nuolat viršija 140/90 mmHg, jis laikomas aukštu ir reikia imtis priemonių jį mažinti.

Aukšto kraujo spaudimo priežastys

Aukštas kraujo spaudimas gali būti pirminis arba antrinis. Pirminė hipertenzija neturi aiškios priežasties ir paprastai vystosi palaipsniui. Jos rizikos veiksniai apima:

• Amžius – didesnis nei 35 metai.
• Paveldimumas – šeimos istorija, turinti hipertenzijos atvejų.
• Gyvenimo būdas – mažas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas.
• Stresas – ilgalaikis psichologinis stresas.

Antrinė hipertenzija atsiranda dėl kitų ligų, tokių kaip inkstų ligos ar hormoniniai sutrikimai. Ši forma sudaro apie 10% visų hipertenzijos atvejų.

Aukšto kraujo spaudimo simptomai

Aukštas kraujo spaudimas dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl jis dažnai vadinamas “tyliuoju žudiku”. Tačiau, kai kurie žmonės gali patirti:

• Galvos skausmą, dažniausiai pakaušio srityje.
• Galvos svaigimą ir pykinimą.
• Dažną nosies kraujavimą.
• Dusulį ir greitą širdies plakimą.

Hipertenzinė krizė

Hipertenzinė krizė yra ekstremali būklė, kai kraujospūdis staiga pakyla virš 180/110 mmHg. Tai gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies priepuolis, insultas ar inkstų nepakankamumas. Jei pastebite šiuos simptomus, nedelsdami kreipkitės į medikus:

• Stiprus galvos skausmas.
• Didelis nerimas.
• Dusulys ir krūtinės skausmas.

Aukšto kraujo spaudimo gydymas

Aukšto kraujo spaudimo gydymas apima tiek medikamentinį, tiek nemedikamentinį požiūrį. Gydytojai dažnai skiria vaistus, kad sureguliuotų kraujospūdį:

• AKF inhibitoriai.
• Beta adrenoblokatoriai.
• Diuretikai.
• Kalcio kanalų blokatoriai.

Be vaistų, svarbu keisti gyvenimo būdą:

• Sumažinkite kūno svorį, jei turite antsvorio.
• Kasdien mankštinkitės – bent po 20 minučių.
• Ribokite druskos kiekį maiste.
• Venkite rūkymo ir gausaus alkoholio vartojimo.
• Stenkitės sumažinti stresą ir atsipalaiduoti.

Aukštas kraujo spaudimas nėštumo metu

Nėštumo metu kraujo spaudimas gali pakilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:

• Viršsvorį.
• Mažą fizinį aktyvumą.
• Paveldimumą.
• Kelias nėštumo komplikacijas, pavyzdžiui, preeklampsiją.

Jei kraujospūdis yra aukštas, tai gali kelti pavojų tiek motinai, tiek vaikui. Tinkamas kraujospūdžio stebėjimas ir gydymas yra būtini.

Komplikacijos, susijusios su aukštu kraujo spaudimu

Negydomas aukštas kraujospūdis gali sukelti daugybę komplikacijų, įskaitant:

• Širdies ligas, tokias kaip širdies nepakankamumas ir miokardo infarktas.
• Insultą.
• Inkstų pažeidimus.
• Regėjimo problemas, tokias kaip hipertenzinė retinopatija.

Ką daryti, jei įtariate aukštą kraujo spaudimą?

Jei manote, kad turite aukštą kraujo spaudimą, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jums gali būti rekomenduojama atlikti kraujospūdžio matavimus kelis kartus, kad būtų galima tiksliai diagnozuoti ir pradėti gydymą.

Apibendrinimas

Aukštas kraujo spaudimas yra rimta būklė, kuri gali turėti sunkių pasekmių, jei ji nėra tinkamai gydoma. Sužinokite apie savo kraujospūdžio lygį, laikykitės sveiko gyvenimo būdo ir reguliariai tikrinkite kraujo spaudimą. Jeigu pastebite kokių nors simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Norėdami sužinoti daugiau apie kraujo spaudimo normas pagal amžių, apsilankykite čia.