Agnosticizmas, kilęs iš graikų kalbos žodžio agnostos, reiškiančio „nepažintas“ arba „nežinomas“, yra filosofinė pozicija, teigianti, kad negalime objektyviai pažinti tikrovės ar dieviškosios būtybės egzistavimo. Ši filosofija kelia abejonių dėl metafizinių ir teologinių teiginių, teigdama, kad egzistuoja žinių ribos, kurias žmonija negali peržengti.
Agnosticizmas kaip forma atsirado senovės Graikijoje, kur ji buvo atstovaujama tokių filosofų kaip Protogoras, Pironas, Karneadas ir Sextus Empiricus. Vėliau, šiuolaikinis agnosticizmo terminas buvo sukurtas anglų biologo Tomu H. Huxley, kuris 1869 m. pristatė šią sąvoką, pabrėždamas, kad agnosticizmas nėra dogma, o metodas, taikantis racionalų mąstymą.
Huxley apibrėžė agnosticizmą kaip nuostatą, kad žmogaus protas negali pateikti pakankamai racionalių įrodymų, kad pateisintų tikėjimą Dievo egzistavimu arba jo nebuvimu. Jis pabrėžė, kad agnostikams nepriimtina teigti, kad jie žino objektyvią tiesą be logiškai pateikto įrodymo. Tai sudaro pagrindą agnosticizmo metodologijai.
Agnosticizmą galima skirstyti į kelias kategorijas:
Agnosticizmas sulaukė kritikos iš įvairių pusių. Kai kurie ateistai mano, kad agnosticizmas yra funkcionaliai nesiskiriantis nuo ateizmo, ir kritikuoja tuos, kurie pasirenka šią etiketę, kad išvengtų ateisto žymėjimo. Teistiniai kritikai teigia, kad agnosticizmas yra neįmanomas praktikoje, nes žmogus gali gyventi tik kaip dievo neegzistuojant arba kaip egzistuoja. Be to, popiežius Benediktas XVI teigia, kad griežtas agnosticizmas prieštarauja racionalumo galiai pažinti mokslinę tiesą.
Agonistinės minties įtaka buvo matoma per istoriją, ypač pokyčiuose mąstyme apie dieviškumą. Filosofai, tokie kaip Bertrand Russell, aiškiai išreiškė savo agonišką požiūrį, teigdamas, kad mes negalime žinoti tiesos apie Dievą ar pomirtinį gyvenimą. Jis pabrėžė, kad agnostikas suspendo teigimą, sakydamas, kad nėra pakankamai įrodymų nei teigti, nei paneigti dieviškumo egzistavimą.
Šiandien agnostikai dažnai yra klasifikuojami kaip žmonės, kurie nepriklauso jokiai religijai, tačiau vis tiek gali turėti dvasinių ar filosofinių įsitikinimų. Tyrimai rodo, kad didelė dalis žmonių, kurie save laiko agnostikais, vis tiek tiki tam tikra dieviškąja jėga ar dvasia.
Agnosticizmas yra intriguojanti ir kompleksinė filosofinė koncepcija, kuri leidžia žmonėms laikytis atviro proto požiūrio į egzistencinius klausimus. Nepaisant kritikos, ji skatina diskusijas apie tikėjimą, žinias ir žmogaus galimybes pažinti.
Daugiau informacijos apie automobilių pardavimą galite rasti šiame straipsnyje: Kaip sėkmingai parduoti savo automobilį: 7 žingsnių vadovas.